- priešytis
- príešytis, -ijasi, -ijosi OsG99; MŽ445, N, priẽšytis, -yjasi, -yjosi K 1. žr. priešinti 1 (refl.): Priešijuos, prieštarauju R119. Priešijuosi žodžiais, kalbu apie tai R96. Jis man šime dalyke priešijas KBI58. Matai, kad didesnis, tai ir nespríešyk Ds. Čion dabar nebepriešijas, bet žmones iš visokių stonų meldžia šuilių Ns1832,6. Ir žmogus negalėjo priešytis, kad ir ant smerties būt paskyrę, ir tada neturėjo valią žodį ištart, nes žmogus tai buvo pono savastis BsPIII9. | prk.: Tamsybė šviesai priešijos RD196. 2. žr. priešinti 3 (refl.): Tokie žmonės visados tiems sylingiausiai priešijas Ns1850,1. Indijonai gynėsi ir priešijosi Ns1857,6. \ priešytis; atsipriešyti; pasipriešyti; susipriešyti
Dictionary of the Lithuanian Language.